ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ IR DABARTĮ

Bazilionų miestelio apylinkės apgyventos labai seniai, apie tai liudija pilkapiai, senkapiai Dubysos, Šiaušės ir mažesnių upelių pakrantėse. Istorijos šaltiniai nurodo Bazilionų įkūrimo datą - 1586 metus, tad 2006 metų liepą miestelis pažymėjo 420-ies metų jubiliejų. Jau ne pirmoje proginėje konferencijoje prisiminti ganėtinai turtingos istorijos faktai, aptarta miestelio dabartis ir ateities vizija.

Išlikę praeities pėdsakai liudija daug buvusių reikšmingų įvykių, suformavusių dabartinį miestelio veidą ir gyventojų bendruomenę. Įsikūrusį kairiajame Deglės upelio krante netoli apdainuotų Dubysos slėnių, svyruokliais beržais apsodinto senojo plento, jungusio Peterburgą su Berlynu (kuriuo savo laiku važiavo O. Balzakas, Rusijos carai Aleksandras Pirmasis ir Jekaterina II, rašytojas Konstantinas Paustovskis ir kiti garsenybės), greta Kurtuvėnų regioninio parko miškų apsuptų Geluvos, Bijotės ir daugelio kitų ežerų, Bazilionų miestelio apylinkes pamėgo ir miestiečiai iš už 20 kilometrų esančių Šiaulių.

Bazilionų bažnyčia - vienas iš seniausių Lietuvoje medinės liaudies architektūros paminklų. Priklausiusi Bazilijonų vienuolynui, po 1831 metų sukilimo ji buvo paversta stačiatikių cerkve ir katalikams grąžinta tik 1919 metais. Bažnyčios kairiajame altoriuje yra dailininko Vytauto Palaimos tapytas Šv, Mergelės Marijos paveikslas. Po ištikusių negandų saugesnę vietą bažnyčioje rado iš koplytėlės Jogminų kaime perkelta restauruota turiningos istorijos Šv. Jono Nepomuko statula.

Įdomi miestelio pavadinimo istorija: iki XVIII amžiaus vidurio vadintas Padubysiu, vėliau, šv. Bazilijaus vardo rytų apeigų vienuoliams (atsiradusiems po unitų bažnyčios įsteigimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje 1596 metais) įkūrus Bazilijonų vienuolyną - pradėtas vadinti Bazilionais. Po 1831 metų sukilimo uždarius vienuolyną, caro valdžia vėl grąžino miesteliui Padubysio pavadinimą, tačiau žmonėse išliko gyvas „Bazilionai". Taip miestelis jau ir oficialiai vadinosi karo ir pokario metais, kol 1973 metais tuometinė valdžia grąžino Padubysio pavadinimą (tuo tarpu medžiotojų būrelis ir ambulatorija ir toliai buvo vadinami „Bazilionų"). Lietuvai pasukus nepriklausomybės keliu gyventojų pageidavimu miesteliui vėl grąžintas unikalus Bazilionų pavadinimas.

Bazilionų apylinkėse Dubysos aukštupyje ir net jos intakuose būta keleto vandens malūnų - Bubių, Mirskiškės, Juškaičių, Bernotų, Dengtilčio, Burkšų, Bagdoniškio. Tebėra išlikusių Ventos - Dubysos kanalo liekanų, iš kartos į kartą perduodamas Dubysos pakrantėje „Vytauto kelio" pavadinimas, kurio istorija dar neatskleista.
Kokie karai bebūtų niokoję Lietuvą, visi jie lietė Bazilionus ir jų apylinkes, kuriose aptinkami švedkapiai, vokiečių ir rusų karių kapinės.