Istorija
ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ IR DABARTĮ
Bazilionų miestelio apylinkės apgyventos labai seniai, apie tai liudija pilkapiai, senkapiai Dubysos, Šiaušės ir mažesnių upelių pakrantėse. Istorijos šaltiniai nurodo Bazilionų įkūrimo datą - 1586 metus, tad 2006 metų liepą miestelis pažymėjo 420-ies metų jubiliejų. Jau ne pirmoje proginėje konferencijoje prisiminti ganėtinai turtingos istorijos faktai, aptarta miestelio dabartis ir ateities vizija.
Išlikę praeities pėdsakai liudija daug buvusių reikšmingų įvykių, suformavusių dabartinį miestelio veidą ir gyventojų bendruomenę. Įsikūrusį kairiajame Deglės upelio krante netoli apdainuotų Dubysos slėnių, svyruokliais beržais apsodinto senojo plento, jungusio Peterburgą su Berlynu (kuriuo savo laiku važiavo O. Balzakas, Rusijos carai Aleksandras Pirmasis ir Jekaterina II, rašytojas Konstantinas Paustovskis ir kiti garsenybės), greta Kurtuvėnų regioninio parko miškų apsuptų Geluvos, Bijotės ir daugelio kitų ežerų, Bazilionų miestelio apylinkes pamėgo ir miestiečiai iš už 20 kilometrų esančių Šiaulių.
Bazilionų bažnyčia - vienas iš seniausių Lietuvoje medinės liaudies architektūros paminklų. Priklausiusi Bazilijonų vienuolynui, po 1831 metų sukilimo ji buvo paversta stačiatikių cerkve ir katalikams grąžinta tik 1919 metais. Bažnyčios kairiajame altoriuje yra dailininko Vytauto Palaimos tapytas Šv, Mergelės Marijos paveikslas. Po ištikusių negandų saugesnę vietą bažnyčioje rado iš koplytėlės Jogminų kaime perkelta restauruota turiningos istorijos Šv. Jono Nepomuko statula.
Įdomi miestelio pavadinimo istorija: iki XVIII amžiaus vidurio vadintas Padubysiu, vėliau, šv. Bazilijaus vardo rytų apeigų vienuoliams (atsiradusiems po unitų bažnyčios įsteigimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje 1596 metais) įkūrus Bazilijonų vienuolyną - pradėtas vadinti Bazilionais. Po 1831 metų sukilimo uždarius vienuolyną, caro valdžia vėl grąžino miesteliui Padubysio pavadinimą, tačiau žmonėse išliko gyvas „Bazilionai". Taip miestelis jau ir oficialiai vadinosi karo ir pokario metais, kol 1973 metais tuometinė valdžia grąžino Padubysio pavadinimą (tuo tarpu medžiotojų būrelis ir ambulatorija ir toliai buvo vadinami „Bazilionų"). Lietuvai pasukus nepriklausomybės keliu gyventojų pageidavimu miesteliui vėl grąžintas unikalus Bazilionų pavadinimas.
Bazilionų apylinkėse Dubysos aukštupyje ir net jos intakuose būta keleto vandens malūnų - Bubių, Mirskiškės, Juškaičių, Bernotų, Dengtilčio, Burkšų, Bagdoniškio. Tebėra išlikusių Ventos - Dubysos kanalo liekanų, iš kartos į kartą perduodamas Dubysos pakrantėje „Vytauto kelio" pavadinimas, kurio istorija dar neatskleista.
Kokie karai bebūtų niokoję Lietuvą, visi jie lietė Bazilionus ir jų apylinkes, kuriose aptinkami švedkapiai, vokiečių ir rusų karių kapinės.
XIX amžiaus pabaigoje miestelyje gyveno kelios dešimtys žydų šeimų, 1886 metais buvo pastatyta medinė sinagoga (apmūrytas plytomis pastatas tebėra išlikęs). Antrojo pasaulinio karo laikotarpio represijos skaudžiai palietė žydų bendruomenės narius, beveik visus juos ištiko tragiškas likimas. Vienintelė Bazilionų apylinkėse žinomos Noikų giminės tęsėja Romualda grįžo gyventi į Bazilionus.
Apylinkėse būta nemažai dvarelių, deja kai kurie iš jų sunyko, kitų išliko tik fragmentai.
Atokiame Michailovkos kaime gyveno keliolika rusų persikėlėlių šeimų.
Netoli miestelio esančiose Beinoriškės kapinaitėse ilsisi žymios švietėjos Šiaulių mergaičių gimnazijos įsteigėjos grafienės Aleksandros Olsufjevaitės-Zubovienės palaikai.
Dabartinėse Bazilionų kapinėse 1991 metais pastatytas dailininko Viktoro Kunicko suprojektuotas paminklas dvidešimt penkiems 1945-1953 metais už Lietuvos laisvę žuvusiems kovotojams. Kapinių teritorija 1987 metais aptverta gražia metaline tvora, kurią savo rankomis padarė nagingi meistrai Bronė ir Alfonsas Jaselskiai iš Kanapinės kaimo. Beje, bokštelį prie kultūros namų puošia jų sumeistrauta įmantri vėtrungė.
Iš Bazilionų apylinkių yra kilę nemažai žymių žmonių: architektas, 1831 m. sukilimo dalyvis studijavęs Vilniaus Universitete ir Paryžiaus Dailės akademijoje, Fulgencijus Rimgaila, 1863 metų sukilimo dalyvis Zigmas Citavičius, visuomenės veikėjas kunigas Vladas Dembskis, prelatas Otonas Praniauskas, rašytojas ir pedagogas Benediktas Babrauskas, mokytoja, rašytoja ir vertėja Barbora Mejerytė, Šiaulių universiteto profesorius menotyrininkas, daugelio straipsnių apie Bazilionus autorius, Sibiro tremtinys Vytenis Rimkus, žymus kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas, krepšinio treneris Antanas Sireika. Netoli Bazilionų esančioje savo senelių ir gimtojoje Barboros Mejerytės sodyboje Žalpelių kaime dažnas svečias Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar diplomatas - Algirdas Saudargas.
Tarpukaryje Bazilionuose veikė puodžių dirbtuvė, vilnų karšykla, netoliese Beinoriškės kaime buvo gaminami kokliai ir molio plytos. Ne tik Šiaulių rajone buvo garsi liaudies meistro Valerijono Kalino sodyba Mekių kaime, praėjusio amžiaus pabaigoje miško sodyboje Pabijočių kaime gyveno ir kūrė tautodailininkas Zigmas Vaišvila, kurio kryžiai, koplytstulpiai ir skulptūros stovi Kryžių kalne, Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje ir kitur.
Nemaža miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šeimų pokario metais skaudžiai palietė stalininių represijų vėzdas, stribų persekiojimai ir trėmimai. Kaimiečiai buvo suvaryti į kolektyvinius ūkius, kurie vėliau apjungti į stambesnį „Tarybinio artojo" kolūkį. Vykdant sovietinę penkmečiais matuojamą kaimo pertvarką buvo melioruojami ir stambinami laukai, išnyko daug kaimų ir vienkiemių. Tik prisiminimuose liko Jogminų, Ledavos, Lopetiškių, Michailovkos, Pašimšovos, Valiuliškės ir kitų kaimų, kurių gyventojai persikėlė į Bazilionus, Pikeliškę ar išvyko gyventi kitur, pavadinimai. Nuo 1960 metų, kai kolūkio vadovavimą perėmė beveik iki jo reorganizacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame pirmininkavęs Algimantas Augys. Bazilionuose pastatyta gyvenamųjų namų, miestelio centre - kultūros namai ir administracinis pastatas, nemaža gamybinių pastatų, išasfaltuotos gatvės, nutiesti nauji kaimus jungiantys keliai, užtvenkus Šiaušės ir Tilžytės upelius susidarė gražūs vandens telkiniai.
Senieji bazilioniečiai dar prisimena vaikščioję centrinėje Vytauto gatvėje buvusiu mediniu šaligatviu, vedusiu iki mokyklos.
Bazilionų vidurinė mokykla, XVIII amžiuje įkurta Rytų (Graikų) apeigų katalikų vienuolių Bazilijonų, 2003 metais paminėjo garbingą 230 metų jubiliejų. 2006 metais pažymėta mokyklos ir šv. Bazilijaus Didžiojo ordino ryšių penkerių metų sukaktis. Bazilionų istorijai, reikšmingai švietėjiškai vienuolių ordino veiklai nagrinėti per tą laiką Bazilionuose, Vilniuje, Lvove ir kituose Ukrainos miestuose įvyko jau 5 tarptautinės mokslinės konferencijos, kurių pagrindiniai iniciatoriai - Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Vilniaus universiteto daktarė Aldona Vasiliauskienė, Ukrainos ambasados Vilniuje kultūros atašė, Vilniaus šv. Trejybės bažnyčios klebonas Pavlo Jachimec OSBM ir kiti. Kartu su moksliniu bendradarbiavimu vyksta kultūriniai mainai: dailės darbų parodos, profesionalių ir mėgėjiškų meno kolektyvų pasirodymai.
Pastatyta buvusios senosios mokyklos vietoje, prie Vytauto ir Barboros Mejerytės (kurį laiką čia mokytojavusios iškilios asmenybės) vardu pavadintos gatvių sankryžos, mokykla brandina planus pasiekti gimnazijos statusą. Bazilionų mokykloje mokėsi nemaža žinomų žmonių. Jų tarpe - filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas. 1988 metais, Vilniuje įsikūrus Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei, Romualdas Ozolas rado galimybę dalyvauti perpildytoje Bazilionų kultūros namų salėje vykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Būrelio bazilioniečių, nepabūgusių sunkumų bei realių grąsinimų ir tikėjusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo perspektyva, pastangomis įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė buvo tarp pirmųjų Šiaulių rajone. Jos nariai nuoširdžiai padirbėjo kad sklandžiai vyktų rinkimai ir referendumai, kad būtų gausus mūsų būrys „Baltijos kelyje", renkant ir perduodant paramą Parlamento gynėjams tomis lemtingomis Lietuvai dienomis.
Po buvusios pertraukos jau penkioliktus atkurtos veiklos metus skaičiuoja Bazilionų vaikų darželis, vadovaujamas direktorės Janinos Radžvilienės. Darželio kolektyvas ruošia vaikus mokyklai, puoselėja etnokultūros, moralės, pilietiškumo ir patriotizmo vertybes. Darželio direktorė viliasi, kad pasėti bendražmogiškųjų vertybių daigai daugelyje vaikų prigis ir duos gerus vaisius.
Miestelio kultūros darbuotojų kolektyvas organizuoja pasilinksminimus jaunimui, tradicinėmis tapusias ir bazilioniečių pamėgtas kasmetines Bazilionų dienas, parastai sutampančias su rugpjūčio pradžioje parapijos bažnyčioje švenčiamais Atsimainymo atlaidais. Netrūksta žiūrovų Bazilionų mėgėjų teatro spektakliuose. Turininga veikla užsiima neformalus pagyvenusių žmonių sambūris, ne tik seniūnijoje jėgas išbando Bazilionų sportininkai.
Ryškų pėdsaką miestelio kultūriniame gyvenime paliko ilgametė bibliotekos vedėja Marija Jaugėlienė, ne vieną savo karpinių parodą yra surengusi jos duktė mokytoja Alma Jaugėlaitė - Stugienė.
Daug dešimtmečių bazilioniečių ir aplinkinių kaimų gyventojų sveikatos labui pasiaukojamai darbavosi medikė Irena Ramanauskienė.
Miestelyje veikia ambulatorija, paštas, trys parduotuvės, gaisrininkų - gelbėtojų komanda. Kelios dešimtys žmonių dirba vienintelėje išlikusioje Bubių seniūnijoje Bazilionų žemės ūkio bendrovėje. Bendrovė vysto pieno ūkį, pastaraisiais metais orientuojasi į ekologinų žemės ūkio produktų gamybą.
Keletas bazilioniečių ir aplinkinių kaimų žemdirbių įregistravo ūkininkų ūkius ir darbuojasi nedideliuose, daugumoje mišrios specializacijos šeimos ūkiuose.
Už Dubysos esančiame Jusaičių kaime pastarais metais įsikūrė ir sparčiai plečiasi Vilius Niauronio bei Ernestos ir Rimo Bajorinų žirgynai.
Pastebimi realūs žingsniai įgyvendinant ambicingus planus atkurti buvusius Bernotų ir Dengtilčio vandens malūnus.
Miestelį su Šiauliais ir Kelme jungia asfaltuoti keliai, kursuoja autobusai ir mikroautobusai.
2003 metų pabaigoje miestelio gyventojų iniciatyva įsikūrė visuomeninė organizacija Bazilionų miestelio bendruomenė. Virš 50 tikrųjų narių turinti organizacija, vadovaujama 11 asmenų tarybos (tarybos pirmininkas V. J. Radžvilas) užsibrėžusi ugdyti bendruomeniškumą, kurti bendruomenės veiklai reikalingą infrastruktūrą, aktyviai dalyvauti kultūriniuose ir sporto renginiuose, saugoti ir gražinti gyvenamąją aplinką, telkti bendram darbui, ginti Bazilionų gyventojų interesus, spręsti aktualiausias miesteliui ir visai bendruomenei problemas. Bendruomenė dalykiškai bendradarbiauja su Bubių seniūnija (seniūnas Vytautas Slabys) ir Šiaulių rajono savivaldybe, šv. Bazilijaus Didžiojo parapijos bažnyčia (klebonas Stanislovas Žukauskas), Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Organizuojant renginius paremia uždarosios akcinės bendrovės „Šventjonis" (generalinis direktorius Bronius Astrauskas) ir „Hidraltek" (direktorius Stanislovas Gelžinis).
Parengta panaudojant Šiaulių universiteto profesoriaus Vytenio Rimkaus istorinius straipsnius.